Kmynus auginti apsimoka

Lietuvos ūkiuose vis dažniau ieškoma kultūrų, kurios galėtų duoti didesnę grąžą iš hektaro nei tradiciniai grūdai. Viena tokių nišinių, bet ekonomiškai įdomių kultūrų yra kmynai. Nors jų plotai Lietuvoje dar nėra dideli, pasaulinė prieskonių rinka išlieka gana stabili, o praktiniai skaičiavimai rodo, kad kmynai tam tikromis sąlygomis gali generuoti didesnę ekonominę grąžą iš hektaro nei tradicinės grūdinės kultūros.

Kmynų auginimo ypatumai

Kmynai (Carum carvi) Lietuvoje nėra nauja kultūra, tačiau pastaraisiais metais ūkininkai vėl pradeda į ją žiūrėti kaip į įdomią alternatyvą tradicinėms grūdinėms kultūroms. Kmynai yra dvimetė kultūra. Pirmaisiais metais augalas formuoja stiprią požeminę šaknų sistemą, o antžeminė dalis būna nedidelė – apie 10 cm aukščio lapelių šluotelė.

Antraisiais metais augalas pradeda sparčiai stiebtis į viršų, formuoja stiebus ir žiedynus (graižus), kuriuose subręsta kmynų sėklos. Sėjama ankstyvą pavasarį, dažniausiai balandžio pradžioje. Sėjos norma paprastai siekia apie 10 kg/ha, o sėklos įterpiamos 1–2 cm gyliu. Kmynai geriausiai auga lengvesniuose arba vidutinio sunkumo dirvožemiuose, kurių pH yra apie 6–7.

Ekonominė logika

Skirtingai nei kviečiai ar rapsai, kmynai nėra prekiaujami biržose. Tai nišinė rinka, kur kainos labiau priklauso nuo derliaus pagrindinėse auginimo šalyse ir prieskonių pramonės paklausos. Jeigu kmynų derlius siekia apie 0,8 tonos iš hektaro, o kaina yra apie 1300 Eur už toną, tuomet pajamos sudaro:

0,8 × 1300 = 1040 Eur/ha

Kadangi kmynai yra dvimetė kultūra, šias pajamas reikia padalinti per dvejus metus:

1040 / 2 ≈ 520 Eur/ha per metus

Jeigu kmynai auginami kartu su žirniais, pirmųjų metų žirnių derlius dažniausiai praktiškai padengia kmynų įveisimo kaštus, kurie sudaro apie 450 Eur/ha. Kitaip tariant, pirmieji metai dažniausiai būna arti nulio. Antraisiais metais parduodamas kmynų derlius. Todėl realus ekonominis rezultatas gali sudaryti apie 500–600 Eur pelno iš hektaro per metus, neskaičiuojant jokių išmokų.

Kmynų auginimo kaštai su žirniais

Kmynai dažnai auginami kartu su dengiamąja kultūra – žirniais. Tokiu atveju žirniai padeda sumažinti piktžolių spaudimą ir leidžia gauti papildomų pajamų pirmaisiais metais. Žirnių auginimo kaštai čia nepateikiami, nes kiekvienas ūkis juos skaičiuoja skirtingai.

Pirmi metai:

Kmynų sėkla – apie 60 Eur/ha

Antri metai:

Salietra 200 kg/ha – apie 80 Eur/ha
Amonio sulfatas 100 kg/ha – apie 30 Eur/ha
Tręšimo darbai – apie 30 Eur/ha
Kūlimas – apie 80 Eur/ha
Pirminis valymas / džiovinimas – apie 40 Eur/ha
Galutinis valymas ir fasavimas – apie 130 Eur/ha

Visi kaštai

Bendri kmynų auginimo kaštai sudaro apie 450 Eur/ha. Tokiu atveju tikėtinas kmynų derlius dažniausiai siekia apie 800 kg/ha, o palankiomis sąlygomis gali būti ir didesnis. Be to, auginant kmynus su žirniais dažnai gaunama ir apie 35 Eur/ha didesnė išmoka.

Kmynų auginimo kaštai be žirnių

Kmynus galima auginti ir be dengiančios kultūros, sėjant tik kmynus. Tokiu atveju technologija reikalauja daugiau dirvos paruošimo darbų ir augalų apsaugos priemonių, todėl bendri kaštai būna didesni.

Pirmi metai:

Glifosavimas – 30 Eur/ha
Arimas – 50 Eur/ha
Kultivavimas (2 kartai) – 50 Eur/ha
Sėja – 40 Eur/ha
Sėkla – 60 Eur/ha
Purškimas (Fenix) – 65 Eur/ha
Salietra – 80 Eur/ha
Sulfatas – 30 Eur/ha
Tręšimo darbai – 30 Eur/ha

Antri metai:

Kūlimas – 80 Eur/ha
Džiovinimas – 40 Eur/ha
Valymas ir fasavimas – 130 Eur/ha

Visi kaštai

Bendri kmynų auginimo kaštai sudaro apie 685 Eur/ha. Auginant kmynus be žirnių kaštai yra didesni, tačiau dažniausiai būna ir didesnis derlius – apie 1 t/ha ar daugiau. Taip pat gaunama tokia pati išmoka kaip už kviečius, o dėl mažesnės konkurencijos pasėlyje dažnai yra ir didesnė tikimybė gauti stabilų derlių.

Palyginimas su kviečiais

Jeigu kviečių derlius siekia apie 5 t/ha, o kaina yra apie 200 Eur/t, tuomet pajamos sudaro:

5 × 200 = 1000 Eur/ha

Tačiau kviečių auginimo kaštai šiandien dažnai siekia apie 900 Eur/ha. Todėl realus rezultatas gali būti tik apie:

apie 100 Eur pelno iš hektaro per metus (be išmokų).

Suomijos pavyzdys

Įdomu tai, kad viena didžiausių kmynų eksportuotojų pasaulyje yra Suomija. Per pastaruosius kelis dešimtmečius ši šalis sukūrė stiprų kmynų sektorių ir šiandien užima svarbią vietą pasaulinėje rinkoje.

Suomijos sėkmę lėmė palankus klimatas, organizuota ūkininkų kooperacija ir orientacija į eksportą. Didelė dalis produkcijos eksportuojama į Vokietiją, Nyderlandus ir kitas maisto pramonės šalis.

Suomijos pavyzdys rodo, kad net šiaurinio klimato regionuose kmynai gali tapti svarbia nišine kultūra, todėl ši patirtis gali būti aktuali ir Lietuvos ūkiams.

Išvada

Kmynų auginimo modelyje matome, kad esant 0,8 t/ha derliui, pajamos siekia apie 1040 Eur/ha. Įvertinus kmynų auginimo su žirniais kaštus, kurie sudaro apie 450 Eur/ha, antraisiais metais gaunamas pelnas yra apie 590 Eur/ha.

Net ir padalijus šį rezultatą per dvejus metus, kmynų auginimas generuoja apie 295 Eur/ha pelno per metus, kas yra maždaug tris kartus daugiau, lyginant su kviečių auginimu.

Šie skaičiavimai atlikti esant padidėjusioms trąšų kainoms, naudojant mažiausią pastarųjų trejų metų supirkimo kainą. Į skaičiavimus nebuvo įtrauktos išmokos, todėl realūs rezultatai gali būti dar geresni. Taip pat svarbu paminėti, kad ūkiai, gebantys efektyviai optimizuoti kaštus, gali pasiekti dar didesnį pelningumą.

Apie „Egzotic Agro“

Egzotic Agro – tai įmonė, kuri specializuojasi nišinių žemės ūkio kultūrų supirkime, apdorojime ir realizavime tarptautinėse rinkose. Įmonė aktyviai dirba su Lietuvos ūkininkais, siūlydama alternatyvias kultūras, kurios gali generuoti didesnę pridėtinę vertę iš hektaro.

Įmonės tikslas – sukurti stabilų tiltą tarp ūkininko ir rinkos: užtikrinti patikimą produkcijos realizavimą, konkurencingas supirkimo sąlygas ir ilgalaikį bendradarbiavimą, orientuotą į eksportą ir aukštesnę pridėtinę vertę. Daugiau informacijos apie įmonę: www.egzoticagro.lt

Detalesnė informacija dėl kmynų auginimo: +370 655 47999 (Ignas)

UAB „Egzotic Agro” informacija